Sutikti dirbti nelegaliai šiuo metu – tarsi vienais marškinėliais šokti į atvirą ugnį. Garantuoti sutarto atlyginimo niekas negali, todėl darbo iš paskutiniųjų ieškojusiems ir apgautiems žmonėms telieka graužti nagus ir kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją. Pranešimų apie nelegalaus darbo atvejus pasitikėjimo telefonu ši įstaiga gauna vis daugiau.

„Nelegalų“ vis daugiau

„2008 metais skambučių, kuriais žmonės pranešė apie nelegalų darbą, gauta 269, pernai – 357. Šiemet turime duomenis tik iki rugpjūčio 19 dienos – iš viso buvo 284 pranešimai. Liko dar keturi mėnesiai, jau akivaizdu, kad pranešimų gerokai daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Nelegalaus darbo atvejų Lietuvoje pakanka, tai grindžia jau vien tyrimai dėl šešėlinės ekonomikos augimo – nelegalus darbas yra vienas iš šešėlinės ekonomikos variklių. Yra paprastesnė priežastis: nelegalų darbą gaunantys žmonės paprasčiausiai nebegauna atlyginimų. Jeigu jie dirbtų nelegaliai ir gautų pinigus, skųstųsi mažiau – 2008 metais tų pinigų buvo, ir juos mokėjo, dabar jų trūksta visoje darbo rinkoje. Būtų naivu tikėtis, kad, vėluojant legaliai dirbančių žmonių atlyginimams, darbdaviai prisimins nelegalius darbininkus“, – aiškino vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Vilius Mačiulaitis.

Jis patvirtino, kad, nors statybų verslas sunkmečiu susitraukė, čia vis dar pasitaiko daugiausia nelegalaus darbo atvejų. Patikrinimų metu 2006 metais buvo nustatyti 27 tokie atvejai, 2007 metais – 38, 2008 metais – 30, 2009 – 29, o šiemet – jau 24. Penkerius metus iš eilės nesikeičia „tradicija“ nelegaliai dirbti autoservisuose. Šiemet nelegalaus darbo padaugėjo drabužių siuvimo pramonėje, žemės ūkyje, tačiau, pasak Darbo inspekcijos darbuotojo, šie rezultatai dar nerodo tendencijos.

Atlyginimus „vokeliuose“ vertina neigiamai

„Dabar tokia terpė atsiradusi – nelegaliai dirbantys patys sau pasirašo nuosprendį. Bandome prisibelsti į žmonių sąmonę, nes nelegalus darbas yra tarsi ėjimas į atvirą ugnį, žmonės eina smarkiai rizikuodami, garantuoti, kad jie apskritai gaus atlyginimus, praktiškai neįmanoma“, – sakė V. Mačiulaitis.

Pasak jo, yra kelios žmonių, kurie praneša apie nelegalaus darbo atvejus, rūšys: vieni pastebi, kad nelegaliai dirba pažįstami, kiti skundžia darbdavius, su kuriais susipyko arba konkurentus, tačiau daugiausia kreipiasi patys nelegaliai dirbę ir nukentėję asmenys.

Tyrimą apie atlyginimus „vokeliuose“ ir emocinį įsipareigojimą organizacijai bei pasitenkinimą darbu atlikęs Vilniaus universiteto Organizacinės psichologijos studijų programos magistras Gytis Širvinskas daro išvadą, kad nelegalūs atlyginimai Lietuvoje yra labiau pastovus nei atsitiktinis reiškinys. Dažniau atlyginimus „vokeliuose“ gauna mažesnes pajamas turintys žmonės, darbininkai ir didžiųjų miestų gyventojai. Taip pat pasitaiko, kad tokius neoficialius atlyginimus gauna ir didesnes nei vidutinės pajamas turintys žmonės, specialistai, bet jie nelinkę apie tai kalbėti.

G. Širvinskas apklausė 129 žmones iš įvairių Lietuvos įmonių, jų amžius svyruoja nuo 21 iki 53 m. Tiesa, surasti ir prakalbinti tyrime sutinkančius dalyvauti neoficialų atlyginimą gaunančius žmones pasirodė kebli užduotis.

Paprašius respondentų įvertinti atlyginimų „vokeliuose“ priimtinumo ribas, paaiškėjo, kad tokį atsiskaitymo būdą mažiau priimtinu laiko nelegaliai dirbantys asmenys. Jie taip pat nurodė, kad, dirbdami nelegaliai, nesijaučia organizacijoje „savi“, jiems nesvarbi aplinkinių nuomonė apie įmonę, kurioje jie dirba, mažiau ja didžiuojasi, nesidžiaugia bendra sėkme, nesistengia dėl savo įmonės ir mano, kad ši neverta lojalumo.

„Tai, kad gaunantieji nelegalų atlyginimą šį reiškinį vertina neigiamai ir kategoriškiau negu tie, kurie gauna legalią algą, galima aiškinti tuo, kad, susidūrę su šiuo reiškiniu ir asmeniškai patyrę jo sukeltų pasekmių, darbuotojai yra nepatenkinti atlyginimais „vokeliuose“. Jie darbe patiria daugybę neigiamų jausmų: pyktį, pažeminimą, išnaudojimą, baimę.
Idealiu atveju, norint, kad darbuotojai jaustų didesnį emocinį įsipareigojimą organizacijai, pasitenkinimą darbu, reiktų jiems atlyginimą mokėti legaliai. Tačiau kova su šešėline ekonomika nėra lengva“, – įsitikinęs G. Širvinskas.