Trakų ežerai slepia Lietuvos vidaus laivybos istoriją

Pasak istoriko A.Ragausko, vidaus vandenų laivybos samprata lietuvių istorinėje sąmonėje beveik neegzistuoja, todėl Trakų vytinės atkūrimas yra ryškus žingsnis į priekį. Apie laivybą Lietuvos vidaus vandenyse žinoma itin nedaug. Bene žinomiausias lietuviškas laivas – kurėnas. Jį žvejybai daugiausia naudojo kuršiai. Nemunu ir Nerimi stambius krovinius į Karaliaučių, Lenkiją gabeno ir didžiausi Lietuvos vidaus vandenų laivai – vytinės. Vieną tokių dabar galima apžiūrėti ir šalia Trakų atkuriamame Karališkajame uoste.
Pirma atkurta vytinė

Vytinė buvo vienintelis nacionalinis burlaivis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystėje. Šis laivas pirmą kartą pavaizduotas 1539-aisiais Venecijoje išleistame Olaus Magnuso „Carta Marina“. Iki atsirandant geležinkelių transportui, pagrindiniai prekybos keliai mūsų šalyje buvo vandens. Profesoriaus, istorijos mokslų daktaro Aivo Ragausko teigimu, vytinės LDK žemėse buvo vienas labiausiai paplitusių laivų tipų, kuruos gamindavo iš medienos, geležies, dervos, samanų, kerpių, kanapių pluošto ir deguto. „Klaidingai manoma, kad laivų statyboje buvo nenaudojama geležis, nes gero laivo be jos nepastatysi, tik luotą išskaptuosi“, – juokavo profesorius.

 „Be vytinių, buvo statomi ir didesni už jas laivai – strugai. Jie buvo paplitę ne tik LDK, bet ir Rusijoje“, – apie senuosius laivus šalies vandens telkiniuose pasakojo istorikas. Pasak A.Ragausko, vidaus vandenų laivybos samprata lietuvių istorinėje sąmonėje beveik neegzistuoja. „Esame pamiršę ir laivų pavadinimus, ir jų reikšmes, ir apskritai patį faktą apie laivybą vidaus vandenyse“, – konstatavo Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dėstytojas.
 A.Ragauskas tvirtina, kad Trakų vytinė – pirmas toks atstatytas laivas. „Jis ne tik pirmas Lietuvoje, tačiau ir visoje Europoje. Kitur tokių atstatytų laivų nėra“, – sakė LEU dėstytojas.

 Didžiausias laivas

Atstatyti tokio tipo laivą Trakų Galvės ežere prieš penkerius metus sumanė Trakų kultūros centro direktorius Robertas Volosevičius. Darbai buvo pradėti 2011 m. sausį, o baigti šiemet birželį. 23,5 m ilgio ir 5,8 m pločio burlaivį statė aštuoni meistrai. „Laivo statybai sunaudojome 120 kubinių metrų medienos. Jo konstrukciją laiko 5 000 kaltinių vinių ir rankų darbo kaustytos detalės. Laivas sveria apie 30 tonų“, – pasakojo vytinės atkūrimo idėjos autorius R.Volosevičius.

Istorikas A.Ragauskas teigia, kad senųjų Lietuvoje plaukiojusios vytinės būdavo nuo 36 iki 64 metrų ilgio ir nuo 4 iki 10 metrų pločio. „Tai buvo patys didžiausi Lietuvos vidaus vandenyse plaukioję laivai, tačiau jie būdavo nevienodo dydžio. Yra išlikusios informacijos ir apie pusvytines. Jau jos pavadinimas pasako, kad šis laivas buvo perpus mažesnis nei vytinė“, – kalbėjo istorikas.
Pasak pašnekovo, XVI a. vytinė kainavo nuo 5 iki 16–20-ies kapų grašių, o XVII–XIX a. vytinės kaina svyravo nuo 600 iki 2 000 auksinų. „Tuo metu Vilniaus burmistro metinis užmokestis buvo 200 auksinų“, – to meto algas ir kainas palygino istorikas. Vytinės atkūrimo projekto iniciatorius R.Volosevičius teigė, kad priešais Trakų pilį prišvartuotas laivas nėra tik dekoracija. „Baigę darbus ir nuleidę laivą į vandenį, jį išbandėme. Plaukia puikiai. Manau, kad per šventes juo paplaukioti galės ne vienas norintis, o dabar laive įrengta gyvosios istorijos ekspozicija, kur galima susipažinti su upeivio gyvensenos įranga, darbo įrankiais ir drabužiais, pasižiūrėti filmą apie vytinių istoriją ir statybą“, – aiškino Trakų kultūros centro direktorius.

 Kunigaikščio pramoga

Prie vytinės atkūrimo prisidėję istorikai džiaugiasi, kad ieškant informacijos, kaip atrodė šis istorinis laivas, pavyko aptikti ir įdomų istorinį faktą. „Trakų miestas yra labai vandeningoje vietovėje, bet turime itin nedaug istorinių šaltinių apie žvejybą ir laivininkystę Trakų ežeruose, tačiau pradėję įgyvendinti vytinės projektą atradome, kad yra pakankamai ikonografijos apie laivus šiame regione. Radvilų menininko Tomo Makovskio graviūroje matomos šalia Trakų pilies surikiuotos vytinės, be to, pavyko atrasti, kad Trakuose buvo pastatytas ir laivas, skirtas Žygimantui Augustui“, – pasakojo profesorė, istorijos mokslų daktarė Raimonda Ragauskienė.

Istorikės rastų šaltinių duomenimis, šis laivas Trakuose galėjo būti pastatytas 1545–1546-aisiais. R.Ragauskienės mano, kad Lietuvos didžiajam kunigaikščiui skirto pramoginio laivo atsiradimas susijęs su bendra šio valdovo politika. „Iki 1565-ųjų Žygimantas Augustas visą savo dėmesį skyrė būtent LDK, Gediminaičių tėvonijai, ją dar matydamas nepriklausomą nuo Lenkijos“, – dėstė pašnekovė.

 Žygimantas Augustas į Lietuvą atvyko 1544-aisiais. Pasak istorikų Ragauskų, tuomet valdovas savo rezidenciniu centru numatė Vilnių, o reziduoti vasarą pasirinko Trakus. Taigi ir laivas buvo rezidencijos dalis. „Žygimantui Augustui skirtą laivą Trakuose statė ir vietiniai statybininkai, daugiausia jų buvo atvykę iš Kauno, ir nevietiniai. Istoriniuose šaltiniuose aptinkame, kad pagrindinis laivo statybos vadovas buvo italas Kasparas, atvykęs iš Krokuvos, kur dirbo Žygimanto Senojo dvare“, – pasakojo R.Ragauskienė. Pasak jos, meistras tuomet uždirbdavo 40 auksinų per metus, gaudavo maitinimą ir rankpinigių drabužiams įsigyti.

Pramoginį valdovo laivą šimtas meistrų statė beveik pusantrų metų. „Laivo statybai buvo naudota labai geros kokybės ąžuolo ir liepų mediena, derva ir aliejus. Istoriniai šaltiniai mini, kad laivui buvo sunaudota net keli vežimai geležies, o vinis šiam laivui padirbo kalvis iš Vilniaus“, – laivo statybos detales atskleidė istorikė.

 Sunku įkainoti

R.Ragauskienė tvirtina, kad šis faktas įrodo, kad laivybos Trakų ežeruose istorija yra daug turtingesnė, nei buvo manoma iki šiol. „Nustatyti, kiek tiksliai kainavo šis laivas, labai sunku, nes tuomet Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vilniuje finansavo ir Žemutinės pilies statybas, tačiau žinoma, kad bendra išlaidų sąskaita 1546-ųjų pabaigoje buvo 13 tūkstančių auksinų. O tais laikais tai buvo milžiniška suma“, – skaičiavo istorikė.
 Kol kas sunku pasakyti, kiek kartų Žygimantas Augustas buvo apsilankęs Trakuose ir ar dažnai plaukiojo savo laivu, tačiau manoma, kad jis dalyvavo nuleidžiant laivą į vandenį 1546-ųjų pavasarį. „Tolesnis šio laivo likimas nežinomas, bet tuomet statyti laivai tarnaudavo apie dešimtmetį, tad tikėtina, kad Žygimantui Augustui persikėlus į Lenkiją, šio laivo jau nebebuvo“, – pasakojo pokalbininkė.

Istorikai mano, kad tokią laivų statybos tradiciją iš kunigaikščio galėjo perimti ir kiti Lietuvos didikai, gyvenę šalia vandens telkinių, tačiau tikslių duomenų apie tai dar nerasta.

Marius Eidukonis

Griežtai draudžiama Trakietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Trakietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Trakietis.lt nuorodą.

Prie kiekvieno Jūsų komentaro bus rodomas IP 18.232.53.231.

Rašyti

Portalo Trakietis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Trakai@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Taip pat skaitykite

Daugiau seleno kraujyje – mažesnis insulto pavojus

Naujojo amerikiečių ir kanadiečių tyrimo metu dar kartą patvirtinta, kad selenas – vienas plačiausiai aptarinėjamų mikroelementų, apsaugo n...

Išrūšiuotų atliekų „nelaimingo likimo“ mitas sugriautas!

Nepaisant nenuginčijamos rūšiavimo svarbos, kuri, mums gyvenant šiltnamio efekto eroje kiekvienais metais tampa vis aktualesne, toli gražu ne vis...